Puikiai iliustruotas lietuvių vaikų literatūros klasiko Martyno Vainilaičio eilėraštis „Vilko pilis“.
Knygelė skirta mažiausiesiems skaitytojams.
Kiekviena istorija turi priešistorę. Kartą viename knygyne pamatęs piešinių albumą, garsus prancūzų rašytojas ir pedagogas Danielis Penakas ėmė susirašinėti su jų autore Gabriele Vensan. Taip gimė ilgametė „plunksnos, akvarelės ir popieriaus“ draugystė – knyga „Romanas apie Ernestą ir Selestiną“.
Kodėl neverta graužtis, jei kažkam nepatinki arneįtinki? Ir ką daryti, kai tave kažkas užgaulioja? Tai žinovoriukas Vaivoriukas ir papūgiukas Vikis. Kaip pasikeičiagyvenimas, kai įveiki savo drovumą ir baimes, patyrė ruoniukasRytys ir pelėdžiukas Mirksiukas. O kurmiukas Numis suprato,kodėl neverta pyktis su kaimynais. Ir dar sužinosite, kodėlvaikai mėgsta laižyti sniegą.
Po gerų trisdešimties metų, 2000 m., P. Brownas papildė savo jaunystės laikų knygą dviem dideliais skyriais, kuriuose ne tik apžvelgė XX a.
Книга Марии Бирней посвящена актуальным вопросам современного языкознания, развивающегося в рамках антропоцентрической парадигмы. Автор предлагает новый взгляд на структуру концепта, вводя термин «субконцепт» и решая таким образом проблему соотнесенности значений многозначного слова и содержания концепта.
Žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio knyga, parengta jo pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu (1942–2018) pagrindu. Knyga papildyta retais, istorinėje literatūroje mažai arba ir visai nenaudojamais šaltiniais, taip pat keliais paties A.
„Jozefo Mengelės dingimas“ – dokumentais kruopščiai pagrįstas istorinis romanas apie vieną žiauriausių nacių nusikaltėlių, Aušvico koncentracijos stovyklos gydytoją Jozefą Mengelę, vadintą mirties angelu. Po karo jam tenka slapstytis. Knygoje pasakojama apie Mengelės gyvenimą tremtyje, apie nuolatines persekiojamo bėglio klajones. Kaip nusikaltėliui pavyko 30 m.
1942 metai: Europa liepsnoja, skęsta kraujyje. Šveicarijoje taip pat veikia tamsios jėgos. Mėsininkų mieste Pėjerne, „besivartančiame tuštybėje ir taukuose“, bedarbystė kursto pagiežą ir įsisenėjusią neapykantą žydams. Aplink vietinį „gauleiterį“ ir pastorių be parapijos telkiasi bukakakčiai revanšistai, susižavėję vokišku vyriškumu. Jie trokšta kraujo. Jiems reikia aukos. Dėl pavyzdžio.
„Gorgijas“ – tiesioginis, draminis dialogas. Jo turinys yra ne perpasakotas Sokrato, o „suvaidintas“ penkių personažų. Gorgijo meno prigimtį ištirti užsimojusį Sokratą palydi ir pokalbyje trumpai dalyvauja jo bičiulis bei sekėjas Chairefontas. Retorių stovyklą gina pats Gorgijas, jo jaunesnis mokinys Polas ir dar vienas Gorgijo gerbėjas, atėnietis Kaliklis.