„Štai dar viena tragedija, kurios siužetas paimtas iš Euripido“, – taip rašo Jeanas Racine’as „Faidros“ pratarmėje. 1677 m. sausio 1 d. Paryžiaus Burgundijos rūmų teatre suvaidinta tragedija užbaigė nepaprastai intensyvų ir produktyvų, daugiau kaip dešimtį metų trukusį dramaturgo gyvenimo tarpsnį. Pradedant 1664 m.

Dėkojame „Vadovų klubų“ tinklo nariams bei UAB MitSoft, parėmusiems knygos leidybą!

Protinga, savo darbą mėgstanti literatūros dėstytoja net įsivaizduoti negalėjo, kad jai nutiks toks dalykas: sėdėdama kavinėje ir skaitydama V. Vulf „Orlandą“, ji nė nepajuto, kaip pusė jos „aš“, vyriškoji sielos dalis, kurią griežtai auklėta Alina visada tramdė, paliko ją, persikėlė į gražų jaunuolį ir ėmė gyventi tokį gyvenimą, kokio drovi, santūri moteris niekada nebūtų sau leidusi.

„Prieš daugiau nei keturiolika metų atradau Vilnių ir jo paslaptingus kiemus. Viename iš jų prisimenu medines duris, kurios mane iškart sudomino. Atrodė stovinčios čia ne vieną šimtmetį ir esančios anaiptol ne paprastos durys – jaučiausi lyg būčiau prie slenksčio į kitą pasaulį. Nedrįsau jų praverti, nors buvo neuždarytos.

Rolanas Bartas (Roland Barthes, 1915–1980) - vienas žymiausių XX a. prancūzų mąstytojų, literatūros, kino ir fotografijos teoretikų, smalsi, aktyvi, kartais kontroversiška ir labai produktyvi asmenybė. Lietuvoje jis žinomas kaip griežtas semiologas ir vienas iš postruktūralizmo kūrėjų.

Šią knygą Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos surengtuose rinkimuose skaitytojai išrinko geriausiu 2016 metų vertimu į lietuvių kalbą.

Knygoje pateikiama senos Valiušaičių giminės istorija iki šių dienų. Iš karališkųjų valstiečių kilusios giminės, siekiančios XVII a. pradžią, istorija atspindi tarpukario nepriklausomos Lietuvos tragizmą, susidūrus su sovietiniu smurtu. Per Valiušaičių šeimos narių patirtis ir likimus atsiskleidžia lietuvių tautos persekiojimo ir naikinimo mastas, jos ryšio su žeme draskymas.

Šiuo metu išleistas II papildytas leidimas. Norėdami pereiti prie jo – paspauskite šią nuorodą!