Tai knyga apie mažąjį velniuką. Jis – padauža, bet geraširdis… Jis kitoks nei visi velniai. Tikra velniava jam su vyresniais ir įžūlesniais velniais gyventi. Toje velniavoje nutinka stebuklas… Kokią paslaptį slepia gležnas kiaušinis? Kas jame stuksi? Ar išsipildys velniuko svajonė – turėti artimą, mielą padarą ir ne velnią, bet ir ne žmogų...

Ši knyga yra esminis žingsnis padedant moksleiviams siekti gerų mokymosi rezultatų. Robertas Marzano įveda Bloomo taksonomiją į 21-ąjį amžių. Jo siūlomas modelis sujungia naujausias pažinimo teorijos įžvalgas ir tyrimų, kaip mes mokomės, rezultatus. Esame įsitikinę, kad moksleiviai ir pedagogai greitai pajus ir įvertins naujo požiūrio į mokymo, ugdymo turinio ir vertinimo formavimo privalumus.

Žymaus Lietuvos sportininko, trijų olimpinių žaidynių dalyvio ir prizininko, pasaulio čempionatų prizininko ir triskart Europos čempiono irkluotojo Zigmo Juknos nebaigta rašyti gyvenimo knyga ir reportažai iš garsiausių sporto varžybų, kuriose jis dalyvavo.

Šią knygelę galima laikyti prieš 13 metų išleistos „Nuo nulio iki…“ knygelės tęsiniu. Begalybė – sąvoka, be kurios negali išsiversti joks mokslas. Tiesa, kas nors gali ir nesutikti – juk yra daug mokslų, kuriuose nerasime nei šios sąvokos, nei tokio termino. Ir vis dėlto – kur tik savo sėklas barsto teorinis pažinimas, visuomet užsimezga begalybės vaisiai.

Pirmą kartą išleistas rašytojos kūrinys, po daugelio metų po jos mirties, rastas asmeniniame archyve. „Kiškelyje Baltkakliuke“ malonu „pasidžiaugti dar viena proga pajusti Liobytės kalbos gyvastį, pasigėrėti pastangomis tapyti lietuvišką peizažą, kurio fone vyksta kad ir graudi, bet graži kiškelio kova už laisvę“ (K. Urba).

Šio žinyno tikslas – supažindinti Lietuvos skaitytojus su terorizmo (ypač religinio – musulmoniškojo) fenomenu – jo priežastimis, svarbiausiais veikėjais ir kova su juo.

Antrame trilogijos tome toliau pasakojama apie karūnuoto imperatoriaus veiklą, apie naują Napoleono Bonaparto gyvenimo etapą – audringą asmeninį gyvenimą (meilužės, pavydo scenos, skyrybos su Žozefina), plačią visuomeninę-politinę (kelionės po įvairius Prancūzijos departamentus, derybos, diplomatiniai ryšiai, susitarimai, sąjungos, sutartys) ir karinė (mūšiai prie Eilau, Esligo) veiklą.

Ankstų rugsėjo rytą randamas Lukos Saljerio lavonas, priplaktas prie Arno upės kranto. Kas tai – savižudybė ar žmogžudystė? Jeigu savižudybė, kodėl jai ryžosi toks gražus, talentingas vaikinas, kuriam, rodos, nieko netrūko? Jei žmogžudystė, kas ir kodėl galėjo pakelti prieš jį ranką? Iš paties Lukos, Anos ir Leo pasakojimų pradeda aiškėti keistos paslaptys, painūs santykiai ir nenugalimi jausmai.

Garsus prancūzų rašytojas Patrick Rambaud (g. 1945), be kitų savo kūrinių, yra parašęs romanų apie Napoleoną ir to meto svarbiausias kam­panijas ir mūšius. Tos serijos jo knyga „Mūšis“, pasakojanti apie Austerlico mūšį, buvo apdovanota Gonkūrų premija. Romanas „Snigo“ irgi pasakoja apie Napoleono Bonaparto epochos įvykius. Šį kartą rašytojo dėmesio cen­tre – kampanija Rusijoje.