Isabelle Chandavoine knyga „Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1933)“ apie Klaipėdos sukilimą ir krašto istoriją išleista prancūzų k.

Isabelle Chandavoine knygoje „Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1933)“ pateikiama naujų faktų iš Lietuvos siekio susigrąžinti atplėštą Klaipėdos kraštą. Įdomiai ir gyvai parašyta knyga praturtins akiratį ne tik istorikų, politikos mokslų specialistų, bet ir visų skaitytojų, besidominčių sudėtinga Klaipėdos krašto istorija. Knyga išleista lietuvių ir prancūzų kalbomis.

Knygos pirmoji dalis skirta žymiam Lietuvos sporto žurnalistui Mindaugui Barysui (1935–1990), parašiusiam reportažų knygas apie keturias olimpines žaidynes – „Olimpiada su sonbrero“, „Miunchenas olimpinis ir kasdieniškas“, „Penki žiedai virš Monrealio“, „Aidi kurantų olimpiniai dūžiai“. Antroji dalis – M. Baryso reportažai, siųsti iš Seulo olimpinių žiadynių.

Knygoje pateikiami agentūros „Factum“ užfiksuoti Lietuvos rekordai.

Tai nauja žinomo rašytojo, nacionalinės premijos laureato Leonardo Gutausko pasaka vaikams apie Jonelį Melegėlį bei jo brolį, tarnaujantį pragare. Sumanūs broliai patiria daug nuotykių, apgauna giltinę, velnius ir net patį velnijos karalių. Veiksmas vyksta ir danguje, ir pragare, ir žemėje…

„Karaliaus žentas“ – nauja Martyno Vainilaičio pasaka, papildanti mitologinių kūrinių ciklą. Šį kartą poetas ieško atsakymo į klausimą: kas yra laimė. Juk vieniems laimė – pinigai, kitiems garbė, tretiems dar kai kas. Autorius šiuos klausimus gvildena meninėmis priemonėmis.

Literatūros tyrinėtojo Jono Linkevičiaus apybraiža apie žinomo poeto Martyno Vainilaičio gyvenimą ir kūrybą. Apybraižą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis skirta poeto šeimai, jo vaikystei ir jaunystei. Antrojoje – apžvelgiamas studijų laikotarpis, kūrybinio darbo pradžia bei aptariama poezija vaikams. Trečioji dalis skirta M. Vainilaičio eiliuotoms pasakoms.

Tai populiaraus tarpukario Lietuvos vaikų ir jaunimo rašytojo Stepo Zobarsko (1911-1984) pasaka mažiesiems skaitytojams. Ši pasaka – puiki pamokoma istorija apie išpaikusį zuikį Gražuolį – senojo Riestaūsio sūnų – kuris nenorėjo mokytis. Tik gerokai pavargęs, visų atstumtas ir nesuprastas tinginėlis Gražuolis suprato, kad posakis „kas skaito, rašo – duonos neprašo“ yra tikra teisybė.